Anykščiai - miestas Šventosios ir Anykštos santakoje. Kunigaikščio dvaras minimas nuo 1440 m. XVII a. Anykščiai jau buvo nemažas miestas. Senoji jo dalis susiformavo XVIII a. ir iki mūsų dienų išliko kalvotoje vietovėje susiformavęs gatvių tinklas. Miestas per keturis amžius 20 kartų degė, labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Dabar jame gyvena 13.3 tūkst. gyventojų.
     Labai graži Anykščių gamta. Visoje Lietuvoje išgarsėjo A.Baranausko apdainuotas Anykščių šilelis. Jame - garsusis Puntukas, vienas iš didžiausių riedulių Lietuvoje: 6m ilgio, 4m pločio, 265t svorio. Skulptorius Br. Pundzius, gelbėdamas vokiečių okupacijos metais jį nuo sunaikinimo, iškalė jame S.Dariaus ir S.Girėno atvaizdus. Kitoje Šventosios pusėje - Puntuko brolis ir paslaptingasis Karalienės liūnas.      Liudiškių piliakalnis, anot padavimo, šalmais supiltas. XIX a. viduryje jis buvo literatūrinė vieta. Čia mėgdavo susitikti A.Baranauskas ir poetas Klemensas Kairys, po 1863 m. sukilimo ištremtas į Permės guberniją ir iš tremties nebegrįžęs...
 
 
     Jonas Biliūnas (1879 - 1907) - pirmasis lietuvių rašytojas, ištobulinęs apsakymą, suteikęs jam europietišką formą. Jis sukūrė lyrinio pasakojimo būdą ir kalbėjo apie didžiąsias gyvenimo vertybės: teisybę, dorą ir laisvę, pagarbą ir užuojautą žmogui.
     Dveji metai prieš mirtį jis rašė:

          Kai numirsiu, man pakaskit
          Ant Šventosios upės kranto:
          Kad matytis kopas sodžių,
          Kūdikėlis kur užaugau…

     1953 m. J. Biliūno palaikai iš Zapokanės buvo perkelti į Lietuvą ir palaidoti ant Liudiškių piliakalnio.
 
 
     1958 m. ant Liudiškių piliakalnio buvo pastatytas paminklas - “Laimės žiburys”, dabar tapęs Anykščių krašto simboliu. Paminklo kūrėjai - architektas V. Gabriūnas ir skulptorius B.Vyšniauskas, bareljefo autorius. Aukštas 14 m keturkampis obeliskas, kiek primenantis senovinės pilies kuorą, statytas iš tašytų Anykščių žemės akmenų.