Kudirkos Naumiestis išaugo iš Duliebaičių kaimo Šešupės ir Širvintos santakoje XVI a. 1643 m. kaimui buvo suteiktos miesto teisės, o karaliaus Vladislovo IV garbei miestelis buvo pavadintas Vladislavovu. Vietiniai gyventojai jį vadino Naumiesčiu. 1934 m. miestelis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu.
     Senoji miesto dalis išlaikė senąjį gatvių tinklą, išliko XVIII a. statyta bažnyčia.
     Mieste - 2100 gyventojų.
 
 
     Vincas Kudirka (1858 - 1899) - įžymiausias tautinio sąjūdžio epochos veikėjas, jo gyvenimas - pasišventėlio tautos labui kelias. Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
     V.Kudirkos kūryba - viena iš XIXa.lietuvių kultūros viršūnių, nuo kurios lietuvių poezijai atsivėrė pilietinės, oratorinės lyrikos akiračiai, o prozai - realistinio satyrinio vaizdavimo galimybės. Jis padėjo tvirtą pamatą lietuvių publicistikai, literatūros kritikai, vertimo menui.
     V.Kudirkos sukurta "Tautiška giesmė" - Lietuvos Respublikos Himnas.
     1895-1899 metais V.Kudirka gyveno Naumiestyje, ten ir palaidotas.
 
 
     1934m. miestelio aikštėje buvo atidengtas paminklas, sukurtas skulptoriaus V.Grybo. V.Kudirka pavaizduotas kaip šauklys, kviečiantis į kovą su carizmu. Nepaprastai išraiškingas veidas, iškelta ranka ir visa figūra perteikia energingą rašytojo judesį. Ant postamento - žodžiai iš eilėraščio "Maniesiems":
Jeigu audra ištikus verstų stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko namo sieną,
Namas negrius - iš baimės jūs neišlakstykit,
Tik vietoj ano stulpo tąją pačią dieną
Tuoj kitą statykit.
     Postamentas papuoštas bareljefais.