Šalčininkai – miestas prie Šalčios upės, 3800 gyventojų.      Jau XIII a. pabaigoje stovėjo kelios pilys, XIV a. – dvaras. Iki XIV a. Šalčininkai buvo puldinėjami kryžiuočių. 1410 m. pastatyta bažnyčia, kiek vėliau – totorių mečetė. Per 1655 m. karą su Rusija miestelis buvo sudegintas. XVIII a. pradėjo augti vietinės reikšmės pramonė. Labai nukentėjęs per II pasaulinį karą, miestas išaugo tik tapęs rajono centru.

Adomas Mickevičius (1798 - 1855) įėjo į pasaulinę literatūrą kaip kovingas romantikas: karštai gynė tautos ir asmenybės teisę į laisvę, protestavo prieš baudžiavą, kvietė į kovą prieš carizmą. Įkvėpimo savo kūriniams jis sėmėsi iš Lietuvos praeities. Ištaręs žodžius "Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą" jis atsistojo į mūsų literatūros kūrėjų tarpą, o nacionalinės kovos metais jo kūriniai žadino pasididžiavimą Lietuva, ugdė meilę jai. 1815 - 1819 m. studijos Vilniaus universitete.      1822m. Vilniuje išleistas "Adomo Mickevičiaus poezijos" I tomas, 1923m. - II tomas.      1823m. suimamas ir kartu su kitais filaretais įkalinamas bazilijonų vienuolyne.      1924m. paleistas be teisės kur nors išvykti. Spalio 25d. ištremiamas iš Lietuvos ir daugiau į ją nebesugrįžta.

Šalčininkai yra arti jaunystės metais A. Mickevičiaus lankytų vietų. Skulptorius Br. Vyšniauskas poetą vaizduoja jauną (apie 20 metų), apgaubtą poezijos auros ir vaivorykštės pakylėtą virš kasdienybės. Užrašas (lietuvių ir lenkų kalbomis): “Žvelk širdim į širdį”.

Paminklai | Žodynėlis | Literatūra